dievmyly

dievmylỹ interj. 1. žr. dievemylėk: Dievmyly, kad aš daugiau nepamatyčiau taip darant An. Dievmyly koks piktas! An. Kodėl gi, dievmyly, yra tarp jūsų taip daug mėgiančių tiktai gražumą? A.Baran. 2. sakoma džiaugiantis kuo: Dievmyly, šiandien jau daugiau nebelis Ds.

◊ ne dievmylỹ kóks prastas: Nieko nedirba, tai da skrėbso, ale jau ne dievmylỹ kokia ir jo sveikata Trgn.